Kaip ir visi Lietuvoje žinojau, kad Aivaras yra pop dainininkas, kuris kažkada dalyvavo nelemtame „Eurovizijos“ dainų konkurse, o vėliau dingo iš Lietuvos muzikinio pasaulio horizonto. Atkreipiau dėmesį į gerą balsą ir išvaizdą, bet buvau tikras, kad su muziko ir dainininko karjera jis atsisveikino. Kai prieš kelis metus susipažinau su Aivaru kaip su muzikos prodiuseriu ir garso režisieriumi, buvau nustebintas jo beveik maniakišku tobulumo siekimu.

Ilgokai įrenginėta viena moderniausių Lietuvoje garso įrašymo studijų pagaliau atitiko jo kokybės reikalavimus ir leido garbingai užbaigti daugiau nei penkerius metus trukusį Aivaro naujo albumo Sage & Fool kūrimo procesą. Visiškai nebūdingas mūsų pažemintų standartų kraštui susirūpinimas garso kokybe pasireiškia tuo, kad Sage & Fool yra išleidžiamas ne tik įprastoje CD (16bit/44kHz), bet ir talpesnėje, aukštesnės raiškos DVD-Audio (24bit/96kHz) laikmenoje. Pirmojo Lietuvoje tokio įrašo pasirodymas neabejotinai turėtų atkreipti visų melomanų ir audiofilų dėmesį.

Mielas autoironiškas pavadinimas („Sage & Fool“ – „Išminčius ir kvailys“) atspindi ne tik lyrinį albumo dainų turinį, bet ir gana taikliai apibūdina viso šio projekto socialinį dviprasmiškumą. Šalyje, kur pagrindinis reikalavimas bet kokiam darbui yra padaryti „pigiai“, visi kuriantys aukštos kokybės produktus „išminčiai“ ir „meistrai“ atsiduria prieš nelinksmą pasirinkimą – sąlyga „pigiai“ beveik visada reiškia prastą rezultatą. Tikram profesionalui tai yra visiškai nepriimtina, jis nenori ir dažnai tiesiog nebemoka dirbti prastai. Atsisakęs tapti eiliniu dirbančiu už grašius „chaltūrščiku“, „išminčius“ gali rinktis du kelius – nieko neveikti arba imtis jam įdomaus ir atitinkančio jo kvalifikaciją projekto. Pirmasis kelias veda į laipsnišką profesinę degradaciją ir skurdą, o antrasis dažniausiai būna ekonomiškai iracionalus ar net finansiškai pražūtingas. Kasdieninės buitinės gyvenimo logikos požiūriu toks ekstravagantiškumas gali būti įvertintas tik kaip „kvailystė“.

Skirtingai nuo daugumos Lietuvoje išleidžiamų pop muzikos albumų, Sage & Fool yra ne padrikas per ilgą laiko tarpą susikaupusių dainų kratinys, o konceptualus ir vientisas kūrinys. Kruopščiai apgalvota albumo struktūra stilistiniu požiūriu gana įvairias, tačiau tematika ir nuotaika kiek susišaukiančias dainas apjungia į sklandžią, išbaigtą visumą. Aivaras albumo Sage & Fool kūrime atliko tarsi du vaidmenis, iš vienos pusės – kaip dainų autorius ir atlikėjas, iš kitos – kaip muzikos prodiuseris ir garso dizaineris. Klausant jų bendradarbiavimo rezultato susidarė įspūdis, kad Aivaro-prodiuserio ambicijos čia neretai dominavo, o garso dizainas tapo beveik lygiaverte muzikai meninės išraiškos priemone.

Pirmasis Sage & Fool kūrinys „Hey, Boy“ prasideda prabangia „Bohemian Rhapsody“ stiliaus a cappella įžanga, kuri išsilieja į ne mažiau queen'išką šiltų garso bangų jūrą. Tokios ne visai originalios stilistikos dainos parinkimas albumo pradžiai gali būti pateisintas tuo, kad klausytojas atakuojamas iškart dviem stipriausiais Aivaro koziriais – preciziškai aranžuotomis ir nepriekaištingai atliktomis vokalinėmis partijomis bei labai erdviu, skaidriu įrašo skambesiu.

Veiksmas įsibėgėja stipriais, greitais, maždaug synth-pop stiliaus kūriniais „Bonds to Break“ ir „Love Is“. Saldoka romantiška baladė „Like Autumn's Rain“ ne tik leidžia klausytojui pailsėti – po relaksacinės muzikėlės žymiai efektingiau nuskamba dinamiškas centrinis ir titulinis albumo kūrinys „Sage & Fool“. Nervingas ir permainingas, su sodria boso linija ir grakščiais styginiais, jis tiesiog žaižaruoja prieštaringomis besikeičiančiomis emocijomis. Po kulminacijos seka smagus elektroninis rokas „I'm Gonna Get You“ ir paįvairinta rytietiškais motyvais lyrinė daina „A Long Way to Go“. Fortepijoninio rečitatyvo „Memento Mori“ kelio pabaigos kontempliaciją drastiškai nutraukia grėsmingas gotikinis choras, o užbaigia beveik šopeniška instrumentinė koda.

Ambicingiausias albumo kūrinys „Go-Thick“ pateikia tikrą stilių mišinį. Lyg iš senos subraižytos plokštelės, per traškesius ir nedidelius iškraipymus suskamba trumpa choro įžanga. Tarsi iš prisiminimų atplaukiantys deformuoti elektronikos garsai susilieja į niūroką, bet gerai tinkančią pasakojimui trip-hop‘o atmosferą. Palaipsniui elektronika užleidžia vietą instrumentinėms aranžuotėms, o styginių gausa verčia prisiminti simfoninį roką, kuris išvirsta į šiuolaikišką ir agresyvų nu-prog. Sunkaus roko ataka nutraukiama staigiu Zappos stiliaus pragrojimu, o siužeto atomazgą iliustruoja jausmingas synth-pop himnas. Simetriškai pradžiai, kompozicijos pabaigoje vėl pasigirsta „tamsi“ elektronika ir pasikartoja „traškantis“ choras. Albumą užbaigianti pakili ir lyriška klasikinė pop baladė „America“ būtų puiki filmo arba televizijos serialo apie Amerikos kolonistus pagrindinė daina.

Įsimenančių dainų gausa, profesionaliu prodiusavimu, kokybišku įrašu, konceptualumu ir daugeliu kitų dalykų Sage & Fool stipriai lenkia standartinę Lietuvos pop produkciją. Tai visiškai nereiškia, kad albumas turi didesnių šansų sulaukti masinio klausytojo pripažinimo, didelio tiražo ar būti grojamu per radiją. Belieka tikėtis, kad bent saujelė įdėmiau klausančių muziką melomanų pastebės ir įvertins šį ne tik labai profesionalų, bet ir su didele meile sukurtą albumą.